pliušijimas

pliùšijimas sm. (1) → pliušyti: 1. Su tuo dažnai pliùšijimu greičiau pagadinsi, nekaip pataisysi Sb. 2. Pašėlęs jo ir pliùšijimas: nespėju nė nešti – matyt, labai išalkęs Všk.